Rugpjūčio mėnesio paskutinio sekmadienio Evangelijos tema – Jėzaus dievystės išpažinimas ir Petro primatas. Trumpai tariant, Petras išpažįsta Jėzų kaip viso savo gyvenimo Viešpatį ir Gelbėtoją. Jėzus patvirtina Petro žodžius: „Pažadu Petrą padaryti savo Bažnyčios uola, kurios jokie pragaro vartai nenugalės“ (Plg. Mt 16, 19). Šis Jėzaus klausimas ir Petro išpažinimas yra kertinis kiekvieno iš mūsų gyvenimo prasmės klausimas ir atsakymas. Jeigu mūsų atsakymas yra kaip Petro: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ (Mt 16, 16), tuomet jokios dvasinės audros ir žemės drebėjimai nesujauks mūsų dvasios ramybės. O pragaro vartų užmačios yra tik vienos: nusivylimas, baimė, tušti pažadai ir netikėjimas. Štai kas šiandien kausto dabarties pasaulį, kuris atsitraukia nuo gyvojo Dievo ir klaidžioja piktojo tamsos labirintuose.
Taigi kas yra Jėzus? Su šia tema susiduria kiekviena karta, kuri ieško prasmingo gyvenimo kelio. C. S. Lewis (1898–1963) jaunystėje buvo užkietėjęs agnostikas, bet, nuoširdžiai ieškodamas tiesos, skaitydamas knygas ir bendraudamas su draugais krikščionimis atrado Jėzų. Po savo atsivertimo į krikščionybę parašė daugybę knygų, kuriose ginama krikščionybė. Jis dar II pasaulinio karo metu vienoje radijo laidoje išsakė tai, ką šiandien mėgsta kartoti kai kurie šio pasaulio išmintingieji: „Pripažįstu Jėzų kaip didelį moralinį autoritetą, bet ne Dievą“. Anot C. S. Lewis – tai didžiausia loginė klaida kalbant apie Jėzų. Arba renkuosi Jėzų savo amžinojo gyvenimo garantu, kaip tai padarė Petras savo išpažinime Cezarėjos apylinkėse, arba mano gyvenimas yra tik tuščia svajonė ir nykus burbulas.
Taigi , jei Jėzų priimame kaip didį moralinį autoritetą, tada privalome jį suvokti ir kaip Dievą, nes didieji moraliniai autoritetai niekada nemeluoja, o šiuo atveju Jėzus, patvirtinęs Petro spėjimą, jog jis yra gyvojo Dievo Sūnus, jį paskiria ir visos savo Bažnyčios galva.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
